Patyčios reiškia asmens patyčias tiek vieno žmogaus, tiek grupės. Asmuo yra fiziškai ar psichiškai skriaudžiamas.
Patyčios dažniausiai būna švietimo įstaigose. Vaikai pasirenka auką ir ją žemina, taip bandydami nuslėpti savo trūkumus. Labai sunku, o kartais ir beveik neįmanoma išspręsti jau esamą konflikto tarp mokinio ir klasės situaciją. Todėl prevencija turėtų būti pradėta jau pradinėse klasėse.
Svarbus komponentas yra palankaus psichologinio klimato sukūrimas klasėje. Tėvai ir mokytojai turėtų dalyvauti telkiant vaikus. Vaikai turi mokėti bendrauti. Paprastai tokia sąveika vyksta per įvairius klubus, būrelius, renginius, skirtus sportui, kultūrai ir pomėgiams.
Psichologai ir socialiniai pedagogai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į probleminius vaikus. Dažnai iš pažiūros ramiems, droviems vaikams reikia diagnostikos. Pagrindinė psichologo užduotis yra ugdyti tokių moksleivių asmenybę, pakelti jų savivertę, kad jie ateityje galėtų atsistoti už save.
Kitas žingsnis - vesti pokalbius, žaidimus ir mokymus, kuriais siekiama išspręsti nesmurtinius konfliktus. Studentai turėtų išmokti suprasti, kad geriau rasti kompromisą, nei spręsti problemas kumščiais.
Paskutinis žingsnis - korekcinis darbas su tais moksleiviais, kurie nuo mažens rodo save kaip agresorių, kivirčų kurstytoją. Visų pirma, reikia sudėtingo darbo su tokiais vaikais, tai yra mokyklos ir šeimos įtakos. Būtina nustatyti nepriimtino vaiko elgesio rėmus, tačiau tuo pačiu reikia pamiršti, kad net problemiškiausiam vaikui reikia meilės ir pagarbos.
