Šiuolaikinė psichoterapija turi daug krypčių. Vienas iš jų yra kognityvinė-elgesio (arba kognityvinė-elgesio) terapija. Šiuo metu ši sritis laikoma viena efektyviausių ir perspektyviausių.
Trumpai apie kryptį
Kryptės įkūrėjai yra Albertas Ellisas ir Aaronas Beckas, kurių darbai plačiai paplito ir išgarsėjo 20 amžiaus viduryje. Įdomu tai, kad šie du specialistai iš esmės panašius metodus sukūrė maždaug per tą patį laikotarpį savarankiškai, nebendradarbiaudami tarpusavyje.
2007 m. Kanados psichikos problemų ir priklausomybių tyrimo centro atliktas tyrimas parodė, kad CBT yra labai efektyvus sprendžiant daugelį problemų, padeda pasiekti gerų rezultatų per trumpą laiką ir yra teigiamai vertinamas pacientų.
Kognityvinės-elgesio psichoterapijos kryptis remiasi prielaida, kad žmogaus psichologinių sutrikimų (depresijos, fobijų ir kt.) Priežastis yra pačios asmenybės vidinės problemos: neveiksmingas požiūris, įsitikinimai, mintys, sprendimai apie gyvenimo situacijas, apie save ir kitus.
Taigi, daug neigiamų minčių, sukeliančių nepageidaujamas emocijas, žmonėms atsiranda tarsi automatiškai, be jų valios. Be to, žmonės yra linkę galvoti pagal kognityvines schemas, stereotipus, pavyzdžiui, apie tai, kaip tikri vyrai ar moterys turėtų ar neturėtų elgtis. Žmogaus galvoje egzistuojantys stereotipai ne visada atitinka objektyvią tikrovę ir, be to, ne visada jam yra naudingi.
Kognityvinės elgesio terapijos esmė
Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos procese terapeutas padeda pacientui atskleisti tikrąjį gilų įsitikinimą, sukeliantį jam nepatogumų, kurie dažnai slepiami prisidengiant bet kokiais kitais įsitikinimais, baimėmis, manijomis ir pan. Norėdami tai padaryti, terapeutas gali užduoti keblių ir netikėtų klausimų bei pritaikyti skirtingus terapinius metodus.
Tai atlikdamas klientas gauna galimybę pamatyti, kad jo nepageidaujama reakcija į tam tikras situacijas yra jo įsitikinimų, minčių apie situaciją ir jos bei savęs, kaip asmens, pasekmė. Ir pati situacija gali būti visai ne problema.
Vyksta savotiškas idėjų apie aplinkinį pasaulį, žmones ir save „revizija“. Dažnai tai savaime padeda įveikti nerimą, depresiją, nesaugumą, didina savivertę ir kt. Iš išorės matydamas jų neveiksmingus įsitikinimus, klientas gali sąmoningai nuspręsti, ar jis nori jų laikytis toliau, ar jų atsisakyti.
Būdingas kognityvinės ir elgesio psichoterapijos bruožas yra tas, kad žmogaus jausmai, mintys ir elgesys laikomi tarpusavyje susijusiais ir darančiais įtaką vienas kitam. Jei išspręsite problemą minčių lygiu, jausmai ir elgesys iškart pasikeis, o išsivadavimas iš slegiančių jausmų ir emocijų leidžia pradėti galvoti kitaip.
Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos metu naudojami įvairūs metodai, kurie nuolat atnaujinami naujais. Klientai mokomi naudoti automatinio mąstymo nustatymo ir koregavimo metodus, tokius kaip mintys rašyti ir dienoraštis, vertybių pervertinimas, emocijų pakeitimas, vaidmenų keitimas, alternatyvių elgesio priežasčių nustatymas, ateities veiksmų planas ir kt.
