Svajonės visada vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Kažkas juos laiko sielos, palikusios kūną, kelionėmis, kažkam tai tiesiog smegenų dienos metu gautos informacijos apdorojimo pasekmė. Psichoanalizė taip pat siūlo sapnų prigimties supratimą.
Garsusis Sigmundas Freudas padėjo pamatus psichoanalizei, kaip mokslui tirti nesąmoningumą. Tai jis parodė, kad daugelio žmogaus problemų šaknų reikia ieškoti paslėptoje jo sąmonės dalyje. Vienu iš būdų tirti nesąmoningumą Freudas svarstė pacientų sapnų tyrimą.
Pagal klasikinę psichoanalizės teoriją sapne žmogus patenka į ypatingą realybę, susidedančią iš įvairių jo asmenybės aspektų - būtent „Tai“, „Aš“ir „Super-Aš“. Šiais terminais psichoanalizė supranta nesąmoningą, ego ir moralinį žmogaus požiūrį, gyvenimo visuomenėje rezultatą. Taip pat sapne yra „imago“vaizdų - šis terminas Freudas apibūdino nesąmoningus jam reikšmingų žmonių prototipus, visų pirma tėvus, brolius, seseris.
Pasak Freudo, „imago“vaizdai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir lieka žmogaus galvoje visą gyvenimą, darydami jam didžiulę įtaką. Kiekvienas toks vaizdas gali būti suvokiamas teigiamai arba neigiamai, todėl žmogus nesąmoningai transliuoja šį požiūrį į visus panašius savo gyvenimo objektus.
Kai žmogus užmiega, visi trys jo asmenybės aspektai atsispindi jo sapnuose. Be to, pasak psichoanalizės teoriją sukūrusio Gustavo Jungo, sapnuose taip pat yra archetipų, atspindinčių visos žmonijos kolektyvinę nesąmonę. Todėl svajonę užpildo didžiulis skaičius vaizdų, kuriuos teisingai iššifruoti gali tik specialistas psichoanalitikas.
Taigi galima teigti, kad žmogaus sapnuose atsispindi visi jo vidiniai konfliktai. Kuo daugiau tokių konfliktų, tuo tamsesni ir neramesni sapnai. Ir atvirkščiai, harmoningo žmogaus svajonės dažniausiai būna ramios ir malonios. Analizuojant žmogaus svajones, galima daug pasakyti apie jo asmenybę, nustatyti, kas jį jaudina. Po to tampa įmanoma suteikti veiksmingą pagalbą. Štai kodėl sapnai yra labai svarbūs psichoanalizei, nes jie visiškai atskleidžia visas vidines žmogaus paslaptis ir konfliktus.
Kartais nutinka taip, kad žmogus visiškai nemato sapnų - tiksliau, jis paprasčiausiai neprisimena, kad jie buvo. Psichoanalizė paaiškina šią situaciją depresija ir ateities baime - žmogus nenori galvoti apie tai, kas jo laukia, nenori suprasti jo vidinių prieštaravimų, dėl kurių nesąmoningai blokuojama informacija apie sapnus.
