Į psichologus kreipiamasi su skirtingais klausimais. Visi jie gali būti priskirti vienai iš kategorijų: paprasta, vidutinė, sudėtinga, labai sudėtinga.
Kartais mes susiduriame su sunkiomis gyvenimo situacijomis ir keliame klausimą, ar neturėtume kreiptis į psichologą? Mes apskaičiavome, kiek pinigų reikės sumokėti, bet ar verta? O gal mes galime tai susitvarkyti patys? O gal tai bus išspręsta savaime? Tokie klausimai kyla prieš nusprendžiant kreiptis į psichologą. Be to, kartais mes tai tikrai darome patys, o kai kurios situacijos išsprendžiamos mums nedalyvaujant.
Taigi ar mums reikia pagalbos iš išorės?
Pirmiausia turite suprasti, kad žmogaus psichika nėra paprasta ir suprantama priemonė. Kartais pagal iš pažiūros paprastą problemą yra gana sudėtingos ir sunkiai nustatomos priežastys, kurių nepakeičiant pati problema neišnyksta. Galima ir priešinga situacija, kai rimtas gyvenimo sunkumas išsprendžiamas žinant paprastą galimų veiksmų variantų analizę.
Kaip suprasti, kurioms problemoms reikalingi gilesni, taigi ir daug darbo reikalaujantys tyrimai, o kurioms reikia mažiau pastangų.
1. Problemos, kurias galima lengvai ištaisyti ir daryti įtaką.
Pradėkime nuo paprasto. Kuo mums padės beveik bet kuris kompetentingas psichologas?
Visi nauji, neseniai atsiradę santykių sunkumai ir sunkumai, kaip taisyklė, reikalauja teisingo palaikymo ir tam tikrų subalansuotų sprendimų, padeda juos rasti arba paprasčiausiai prisitaiko. Nesvarbu, ar anksčiau įvykusiose situacijose ar santykiuose atsirado nauja sunki aplinkybė, ar naujas posūkis - kviečiame pas psichologą. Labai tikėtina, kad po 1–5 susitikimų paliksite kabinetą įkvėptas savo atradimų, noriai gyvensite iki galo ir entuziastingai spręsite gyvenimo galvosūkius, kurie anksčiau atrodė kaip problemos.
Būtina pabrėžti papildymą: „anksčiau sėkmingose situacijose ar santykiuose“. Jei santykiai nėra lengvi ir jie trunka ilgai, tada situacija priklauso kitai problemų kategorijai.
2. Psichologiniai sunkumai ir sunkumai, reikalaujantys tam tikrų pastangų jiems išspręsti.
Yra psichologinių problemų kategorija, kurios neįmanoma taip lengvai išspręsti. Bet juos galima pakoreguoti.
Pavyzdžiui, tai yra sudėtingesni, sudėtingesni santykiai, kuriuose klientas turės kažką realizuoti savyje, priimti kai kuriuos sprendimus, įskaitant sunkius, pripažinti savo ne visada akivaizdžius motyvus ir siekius. Taip pat gali tekti stengtis harmonizuoti santykius, kažkaip apsiriboti ir pan.
Taip pat į šią kategoriją pateks streso įveikimo ir savo psichologinės būsenos harmonizavimo klausimai. Tam taip pat reikalingos tam tikros pastangos, informacijos paieška, pratimų atlikimas ir savęs analizė bei supratimas.
Pasiekti tikslus, išanalizuoti kliūtis, parengti strategijas, kaip tai pasiekti - visa tai yra visai įmanoma įgyvendinti padedant psichologui, jei stengiatės ir praleidžiate šiek tiek laiko.
3. Sudėtingos problemos, reikalaujančios gilaus tyrimo ir rimtų pastangų.
Kartais iš pat pradžių gana sunku nustatyti, kuriai kategorijai priklauso konkreti problema. Vienas iš būdų tai padaryti yra praktinės pastangos tai įveikti. Jei įdėjote pakankamai pastangų, kad išspręstumėte bet kokius sunkumus, o daugelis jūsų situacijoje jau pasiekė rezultatą, galbūt jūsų padėtis pateko į psichologinių sunkumų ir sunkumų, kurie yra gana apčiuopiami svorio atžvilgiu, kategoriją.
Tai gali būti ilgalaikiai probleminiai santykiai, priklausomybės ir bendrinės priklausomybės, neigiamos emocinės reakcijos, kurių neįmanoma pakeisti įvairiais būdais, manija, psichotrauma ir daug daugiau.
Šioms problemoms spręsti padės ne bet kuris psichologas, o tikrai geras specialistas, turintis tokios pagalbos patirties.
Tokiais atvejais priežastys gali gilintis į žmogaus pasąmonę ir reikalauti giluminio tyrimo. Yra neigiamų emocinių reakcijų, kurios kyla labai ankstyvame amžiuje, gimdos vystymosi metu, iškart gimimo metu.
Dažnai probleminės situacijos priežastis yra aplinkybės asmens šeimoje. Taigi Bertas Hellingeris kai kuriuos šiuolaikinių vokiečių depresijos atvejus tiesiogiai sieja su žiauriais jų tėvų ir senelių veiksmais nacistinėje Vokietijoje.
Gilias žmogaus psichikoje slypinčias priežastis galima išsiaiškinti gana ilgai ir tai nėra lengva. Bet su jais galima susitvarkyti, jau įdėjus nemažai pastangų tiek iš kliento, tiek iš psichoterapeuto pusės.
Kartais tokios sudėtingos problemos reikalauja išminties, gilaus supratimo ar kitokio požiūrio. Akivaizdu, kad tai atsiranda laikui bėgant, kartais per daugelį metų. Ir nėra pagrindo tikėtis tokių didelių pokyčių po mėnesio ar dviejų.
Bręsta išmintis ir brandus požiūris.
4. Problemos, kurioms praktiškai netinka psichologinė korekcija ir įtaka.
Ir galiausiai, mes paliesime tai, su kuo psichologas vargu ar susidoros, žinoma, jei jis nėra genijus, pavyzdžiui, Miltonas Ericksonas.
Čia mes įtraukiame visas gilias problemas, kurias sukelia neigiami charakterio bruožai, kurie pasireiškia beveik visą kliento gyvenimą, jie laikomi neatsiejama jo asmenybės dalimi.
Pavyzdžiui, stiprus pesimizmas, gilus jų nevertingumo ar nepritekliaus jausmas. Stiprus pasipiktinimas gyvenimu. Tokie žmonės turi daug neišsprendžiamų problemų visose gyvenimo srityse. Kartais atrodo, kad tokie žmonės čia atvyko specialiai kentėti. Jei šalia yra žmogus, pasirengęs ištiesti pagalbos ranką, kartais tiesiog nemokamai, visi jo bandymai atmetami. Toks „klientas“savo beviltiškoje situacijoje randa kažkokią apsaugą ir priešinsis iki paskutinio, kad neduok Dieve, jis nepatiria net nedidelio palengvėjimo. Tokie klientai dažniausiai nesikreipia į psichologus dėl chroniško pinigų trūkumo.
Šioje grupėje taip pat yra įvairių problemų turinčių klientų. Pavyzdžiui, kai medicininis ar psichiatrinis komponentas yra sumaišytas su psichologiniu komponentu.
Daugelis egzistencinių problemų taip pat negali būti taisomos, išskyrus retus atvejus. Tokius žmones lydi depresija, gyvenimo prasmės stoka, nuovargis, kartais fizinės ligos ir daugybė lydinčių komplikacijų. Kartais tokiems pacientams padeda tik dvasinis požiūris, pagrįstas inicijavimu į religiją ar jų „aš“gelmių pažinimu.
