„Nirvana“yra pagrindinė budizmo religijos ir kai kurių džainizmo, brahmanizmo ir induizmo sričių samprata, nors ir lieka neapibrėžta.
Nurodymai
1 žingsnis
Sanskrito kalba „nirvana“blėsta, blėsta, o nei pirmoji, nei antroji reikšmė neturi neigiamų atspalvių. Nirvana yra pagrindinis bet kurios žmogaus egzistencijos tikslas, išreikštas kančios nutraukimu - dukkha, prisirišimais - doša, atgimimu - samsara ir pašalinimu iš „karmos dėsnių“įtakos. Nirvana skirstoma į upadašašą - žmonių aistrų ir apupadašašešų išnykimą - pačios būties nutraukimą (parinirvana).
2 žingsnis
„Nirvana“yra „kilnaus aštuonkartinio kelio“rezultatas, kuris yra pagrindinis Budos mokymo turinys: - teisingas požiūris; - teisingas mąstymas; - teisinga kalba; - teisingi veiksmai; - teisingas gyvenimo būdas; - teisingas dėmesys; - teisinga meditacija.
3 žingsnis
Pasiekti nirvaną įmanoma tik visiškai atmetus mintis, jausmus ir suvokimą (nirodha) ir visiškai nutraukus šiuos procesus. Klasikinis budizmas mano, kad tai įmanoma tik budistų vienuoliui ar pačiam Budai.
4 žingsnis
Tolesnis nirvaną pasiekusio asmens egzistavimas negali būti apibrėžtas mums prieinamomis sąvokomis, tačiau jį galima intuityviai suprasti per neigiamus apibūdinimus - tas, kuris pasiekė nirvaną, negali būti vadinamas: - esamu; - neegzistuojančiu; - tuo pačiu metu egzistuojančiu ir neegzistuoja; - nėra.
5 žingsnis
Taigi nirvana apibrėžiama taip: - negimusi; - negaminta; - nesukurta; - nesujungta, kuriai būdingas tik prisirišimų, siekių ir iliuzijų nebuvimas. Nirvanos nepalyginamumas lemia jos nenusakomumą.
6 žingsnis
Vėlesni „Mahayana“šalininkų darbai aiškina nirvaną: - neegzistuojančia, nes jos negalima sunaikinti ir nėra nykimo, neturi akivaizdžios priežasties ir turi savo prigimtį (nihsvabhava); neegzistuoja suponuoja egzistavimo egzistavimą ir nėra nepriklausomas; - nėra abu, nes jis neturi vienas kitą išskiriančių požymių, t. iš esmės nesiskiria nuo samsaros ir tampa kaip tikra daiktų prigimtimi.
