Žmogus yra sociali būtybė. Jis negali gyventi vedamas vien savo instinktų. Kiekvienas žmogus turi savo minčių ir išgyvenimų. Tai, kaip save matome supančiame pasaulyje, kaip vertiname savo galimybes, daugiausia lemia visus mūsų veiksmus. Savigarba čia vaidina didelį vaidmenį, bet kaip tai apibrėžti?
Nurodymai
1 žingsnis
Sutikite, kad jūsų elgesys ir vidinė būsena daugiausia priklauso nuo aplinkos, kurioje esate, nuo aplinkinių žmonių, nuo šių žmonių požiūrio į jus. Tai lengviau pradėti nuo žemos savivertės. Išanalizuokite, kada ir kokiomis sąlygomis jaučiatės nesaugūs. Stenkitės kuo dažniau atsidurti tokiose situacijose: lavinkite save.
2 žingsnis
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiate save per bet kokias nesėkmes. Žmonės, turintys aukštą savivertę, dažnai gedimus perkelia ant kitų žmonių pečių, taip visiškai pašalindami bet kokią atsakomybę sau už įvykusią nesėkmę. Tokiu atveju pabandykite patys nustatyti tuos aspektus, kuriuos galėtumėte įgyvendinti patys, kad išvengtumėte nesėkmės, ir atsakykite į klausimą, kodėl to nepadarėte. Jei viskam yra pateisinimas, tada, greičiausiai, savivertė yra pervertinama. Žmonės, turintys žemą savivertę, pradeda susierzinti, save bara. Atkreipkite dėmesį į tai, ką tiksliai sakote sau, kas tiksliai jums nepatinka savo veiksmuose, kodėl save barate.
3 žingsnis
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip reaguojate į kritiką. Jei jūsų savivertė pervertinama, tada kritika dažniausiai priimama priešiškai, aiškiai nesidomint ir norint kuo greičiau užbaigti pokalbį. Žemas savęs vertinimas yra kitoks. Žmogus klausosi kritikos ir neginčijamai sutinka su jos neigiamais momentais.
4 žingsnis
Savikritika yra kritinė apibrėžiant savivertę. Tai žmonės suvokia efektyviau nei svetimų žmonių komentarai. Kritikuodami save suprasite, kad kažkokia jūsų dalis visa tai sako, o tai reiškia, kad tai tikrai teisinga. Jei dažnai kritikuojate save, nuolat esate savimi nepatenkintas ir manote, kad kažkas kitas būtų viską padaręs daug geriau, tada jūsų savivertė yra žemesnė už vidutinę.
