Tėvai vaikui yra tarsi sienos, saugančios nuo bet kokių pavojų ir problemų. Bet būna priešingai. O jei paaiškės, kad artimiausias žmogus yra psichologiškai blogas? Tai yra viena iš nestabilumo šeimoje priežasčių, galinčių sunaikinti artimus santykius.
Sustokime ties faktu: tėvai yra psichopatai. Ką daryti? Ar vaikas turėtų riboti bendravimą su juo? O kaip elgtis, jei kūdikio negalima apsaugoti nuo mamos ar tėčio?
Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją. Atsitiko taip, kad pats žodis „psichopatas“suvokiamas kaip kažkas nesubalansuoto, beprotiško. Iš tikrųjų yra kelios šios psichinės ligos rūšys: psichologinis disbalansas, asocialus asmenybės sutrikimas ir narcisistinis sutrikimas.
Pagrindiniai „psichopato“atpažinimo ženklai:
- nuolatinis melas
- polinkis laužyti taisykles ir įstatymus
- sumanus manipuliatorius
- padarys viską, kad pasiektų tikslą.
Psichopato elgesyje yra lyčių savybė. Pavyzdžiui, norėdamas pasiekti tam tikrą rezultatą, vyras dažniau naudoja fizinę jėgą, o moteris - patrauklumą, seksualumą. Psichopatas tai padarys, nes moralinis pagrindas jam nėra svarbus, jis negalvoja, ar daro gera, ar blogai. Agresyvumas ir impulsyvumas yra pagrindiniai jo veiklos motyvai. Toks žmogus nuolat randa priešų, nes jam lengviau sukurti konfliktą nei psichiškai sveikam žmogui.
Vaikui pavojinga gyventi su tokiu žmogumi. Prisimindami, kad vaikai negali kažkaip įvertinti savo tėvų veiksmų, jie tokį elgesį laiko savaime suprantamu dalyku. Kūdikiui kyla keli pavojai:
- Mamos ar tėčio elgesys yra savotiškas žaidimas, mokantis asocialaus elgesio.
- Psichologinė prievarta.
- Fizinis sužalojimas.
Šeimos situaciją pakeisti galima tik padedant psichoterapeutui. Užsiėmimai su gydytoju padės užmegzti santykius, o vaikas supras, kuris elgesys yra teisingas. Nebūtina apsaugoti kūdikio nuo tėvų, pakanka laiku gydytis ir vartoti būtinus vaistus.
