Viso pasaulio mokslininkus jau seniai domina juoko atsiradimo priežastis ir reikšmė žmonių gyvenime. Manoma, kad įgūdis atsirado evoliucijos procese ir buvo tvirtai įtvirtintas žmoguje. Jei taip atsitiko, logiška manyti, kad šis gebėjimas turėtų suteikti tam tikrų pranašumų jo savininkui. Nemažai tyrinėtojų teigia, kad juokas yra apsauginė kūno reakcija, gelbstinti žmogų tam tikrose situacijose.
Juokas nuima įtampą
Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad juokas yra apsauginis smegenų mechanizmas. Jis (mechanizmas) įsijungia, kai žmogus susiduria su kažkuo nesuprantamu, nelogišku. Galbūt evoliuciškai tai atrodė taip: žmonės, susidūrę su paradoksalia situacija, nesutriko, neprarado širdies, o, priešingai, juokėsi iš to, kas vyksta, arba iš savęs tam tikromis aplinkybėmis. Gyvenimas parodė, kad galiausiai jiems sekėsi geriau išspręsti ar suprasti problemą nei tiems, kurie nusiminė ir liūdėjo. Štai kodėl tokia reakcija įsitvirtino žmogaus elgesyje, ir jau buvo galima sakyti, kad humoro jausmas ir juokas (viskas, pasak Darwino) tapo evoliuciniu homo sapiens pranašumu, kuris padėjo jam išgyventi.
Faktas iš šiuolaikinio gyvenimo: patyręs stresą (egzaminų sesija, avarinė situacija darbe, asmeninė drama), žmogus nesąmoningai bando dažniau juoktis ir juokauti, ieško kontaktų su pozityviais žmonėmis, raganomis ir pokštais, nebent, žinoma, kalbame apie tai gili depresija ar esama neurozė. Tiesa, kartais tokiose situacijose juokas pasirodo nervinantis, šypsenos kreivos, o kikenimas isteriškas. Tačiau vis tiek, psichologų manymu, tai yra daug naudingiau, nei kaupti įtampą savyje.
Kūno sukauptas stresas anksčiau ar vėliau prasiverš, tačiau kai jis per ilgai neranda išėjimo ryškių emocijų (verkimo, juoko ir pan.) Pavidalu, viskas gali baigtis nerviniu sutrikimu, pavojingu sveikatai. ir net psichozė.
Juokas nugali skausmą
Įvairių šalių mokslininkai atliko tyrimus, kurių tikslas buvo ištirti juoko pobūdį ir funkciją. Remdamiesi gautais rezultatais, jie teigia, kad juokas gali įveikti skausmą. Kai žmogus juokiasi, jo kraujyje smarkiai padidėja endorfino kiekis - hormonas, kuris gali sukelti džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą, žymiai sumažinti skausmo pojūčius ar net juos visiškai pašalinti. Taigi nuoširdžiai besijuokiantys žmonės pamiršta, kad kažkas kažkur skauda, o pagrindinis skausmą malšinantis dalykas šiuo atveju yra juokas.
Juokas stiprina imunitetą
Šypsena, juokas ir juo labiau juokas labai stipriai veikia žmogaus sąmonę ir turi daug ne akivaizdžių padarinių. Vienas pirmųjų neurologų, ištyrusių gydomąsias juoko savybes, amerikietis Williamas Fry'as surengė eksperimentą: jis paėmė iš savanorių (tai buvo jo studentai) kraujo analizei, po to jiems pasakė juokingus pokštus, po kurių vėl paėmė kraują ir palygino kraujo sudėties rezultatus. Paaiškėjo, kad kraujyje, paimtame po seanso su anekdotais, padidėjo antikūnų kiekis, t. pasireiškė imuniteto suaktyvėjimas.
Vėlesni britų mokslininkų tyrimai taip pat rodo, kad linksmų ir linksmų žmonių, visada pasirengusių šypsotis ir atviram juokui, imuninė sistema turi geriausią atsparumą daugeliui ligų (pavyzdžiui, gripo virusui). Austrijos psichologų teigimu, juokas yra bene geriausia insulto pacientų terapija.
Šiandien juoko terapija tapo populiariu reiškiniu Vakarų šalyse. Ten yra net skirtingų mokyklų, kurios dirba skirtingais metodais, tačiau remiasi juoku. Terapeutai savo mokymą vadina juoko joga.
Juokas gydo visą kūną
Juokas, kaip ir visavertė treniruotė sporto salėje, aktyviai įtraukia 80 raumenų grupių, įskaitant diafragmą, pilvo ertmę ir veidą. Kai žmogus juokiasi, kvėpavimas yra ypač gilus, o tai reiškia, kad audiniuose atsinaujina deguonies atsargos, ištiesinami plaučiai, išlaisvinami kvėpavimo takai. Be to, juokas teigiamai veikia širdies darbą. Galbūt neliko nė vieno organo, kuris neturėtų teigiamo poveikio juokui.
Kažkaip šveicarų fiziologai apskaičiavo, kad viena juoko minutė prilygsta 30 minučių bėgimui. Ir jau nekalbant apie tai, kokia veiksminga gimnastika yra veido raumenims! Juokingo juoko metu dalyvauja mažiausiai 15 veido raumenų, kurie padeda išlaikyti veido odos elastingumą.
