Dažnai nutinka taip, kad dvasia artimi žmonės praranda susidomėjimą vienas kitu. Nenoras palaikyti santykius pateisinamas asmeninėmis-emocinėmis kategorijomis, kurios trukdo bendrauti ir bendrauti. Šios kategorijos paprastai formuojasi žmogaus intuicijos lygmenyje pagal vidinius pojūčius.
1. Per daug bendro
Kai du žmonės turi per daug bendrų sąlyčio taškų: interesų, pomėgių, pageidavimų, emocinių savybių, tada jų sąveikos pradžioje jaučiamas abipusis nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, tačiau palaipsniui abipusis susidomėjimas mažėja. Iš tiesų, norint, kad žmonės galėtų visapusiškai bendrauti, turi būti ne tik bendros savybės, bet ir priešingos savybės.
2. Sąmoningumas jų problemoms
Labai dažnai panašaus charakterio žmoguje randame savų problemų ir trūkumų, ko jau seniai bandėme atsikratyti. Tai sukelia emocinę įtampą abipusiuose kontaktuose ir iškart probleminių klausimų paūmėjimo momentu.
3. Bendravimas internetu
Kartais nutinka taip, kad dėl kažkokių priežasčių su žmogumi bendraujame tik per socialinius tinklus ir kitas komunikacijos priemones. Dėl to bendravimo procesas tampa mažiau atviras, nes be vizualinio kontakto jausmai, emocijos ir žodžiai perduodami iškreiptai.
4. Vengimas realybės
Dažnai bendraujant su dvasiškai artimu asmeniu yra nukrypstama nuo realybės, nes pirmame plane iškeliami bendri pasaulio interesai ir pažiūros, bandymai suprasti vidinį pasaulį.
5. Elgesio nuspėjamumas
Tarp žmonių egzistuoja tarpusavio priklausomybė, trukdanti normaliam jų gyvenimui. Tačiau labai dažnai nuolatinio bendravimo poreikis yra perėjimas į kitą etapą - visokius bandymus jo atsikratyti. Visa tai vyksta dėl to, kad dvasiškai mums artimi žmonės yra labai nuspėjami, o visus jų veiksmus, žodžius ir poelgius galima iš anksto nustatyti iš anksto, todėl susidomėjimas bendravimu dingsta.
