Kai mokiausi institute, mes su drauge eidavome į turgų apsipirkti. Kišenėje turėjau padorų pinigų sumą. Kažkodėl nieko nepirkau, o mes jau artėjome prie išėjimo, kai prie manęs priėjo čigonė. Mano draugas nuėjo į priekį ir aš jo neteko matyti. Čigonas paklausė, kaip ten kažkur nuvykti, o tada paprašė pasakyti savo vardą. Tai mane suintrigavo ir aš sutikau.
Tada iš niekur išskrido dar pora čigonų, kurie pradėjo mane bombarduoti klausimais. Bandžiau ką nors atsakyti ar pasakyti, bet mano smegenys paprasčiausiai neturėjo laiko suvokti pokalbio gijos ir sustingo. Jie visi monotoniškai kalbėjo, vis manęs kažko klausinėjo. Buvau tokioje būsenoje, kad vienu ypu išgėriau butelį degtinės.
Kai kurių akimirkų nepamenu, bet ir iš manęs nebuvo jokios reakcijos. Kai jie nustojo triukšmauti, viena čigonė pradėjo „dirbti“su manimi. Ji manęs paklausė mano vardo, bet net ir tokioje būsenoje aš vis kartojau, kad būtent ji turėtų man atsakyti į šį klausimą.
Tada ji paėmė iš mano rankų veidrodį, bet aš neprisiminiau, kaip aš jį gavau. Tada ji išsitraukė man plaukus ir pradėjo pasakoti visokius baisius dalykus, kurie nutiktų man, jei jų nepaimčiau. Tikriausiai bijojau, bet nepamenu. Norėdami gauti savo plaukus, turėjote jai duoti pinigų.
Kiekvieną kartą, kai ji manęs ko nors prašydavo, man smarkiai pradėdavo smukti, ir aš pradėjau pamažu galvoti. Kišenėje radau rublį, atidaviau jai ir ištiesiau plaštakai ranką. Ji teigė, kad dabar jai turėtų būti išrašyta didesnė sąskaita. Pasitraukiau į kišenę ir ieškojau pinigų, kuriuos pasiėmiau į turgų.
Spėju, kad viską dariau lėtai, o mano smegenys dar šiek tiek suglebo, ir aš vis dar buvau miglota, bet suvokiau situaciją. O suvokimas, kas vyksta, mane supykdė. Netikėtas adrenalino antplūdis užblokavo perkrautus nervų centrus, o aš liepiau čigonams toli eiti su plaukais, apsisukau ir nuėjau sustoti. Pagaliau susivokiau tik troleibuse ir buvau labai nustebinta tuo, kas man nutiko. Vis dėlto tai labai įdomi patirtis, juolab kad man tai kainavo tik 1 rublį.
Mano pažįstamas buvo pamėgęs NLP, ir aš jo paklausiau, kaip pasielgti tokioje situacijoje. Jis atsakė, kad reikia būti susijaudinusiai: rėkti, mojuoti rankomis ar garsiai kalbėti.
Dar kartą eidamas gatve pamačiau už kampo pasislėpusį čigoną. Pasiėmiau daugiau oro krūtinėje ir persikėliau susitikti su ja. O kai ji iššoko iš pasalos, aš taip garsiai sušukau, kad ji nuėjo toli toli, kad nušoko du metrus nuo manęs ir ilgai dejavo dėl manęs dėl vietos psichiatrijos klinikų finansavimo mažinimo.
Todėl noriu drąsiai pasakyti, kad žmogui įstrigti reikia kelių žmonių. Ir jei matote grupę čigonų, tada geriau juos apeiti. Jei esate vienas ir tokios galimybės nėra, tada tiesiog bėkite pro juos neva išvykstančiu autobusu arba garsiai paskambinkite įsivaizduojamam draugui ar merginai.
Geriau 5 minutes atrodyti kaip idiotas, nei likti be pinigų. Jei čigonė yra viena, tada ji tiesiog bandys jus išgąsdinti tais pačiais plaukais, todėl nesuteikite jai tokios galimybės. Bet jei viskas vyko pagal blogiausią scenarijų, tada eik į ataką: išplėšk jai plaukus, šauk į čigoną. Gąsdinkite ją su savo artimaisiais policijoje, seneliu, burtininku. Svarbiausia, nebijokite, nes plaukai yra tik plaukai, ir tai jokiu būdu negali paveikti jūsų gyvenimo.
