Informacijos perdavimo būdas skirstomas į 2 tipus: žodinis ir neverbalinis. Žodinė forma kaip žmonių bendravimo būdas yra žmogaus kalba. Neverbalinis bendravimas apima veido išraiškas, gestus ir kūno judesius.
Žodinės agresijos samprata ir esmė
Žmonių sąveika, būtent informacijos perdavimas, keitimasis jausmais ir įspūdžiais per žodinį kontaktą, vadinamas verbaliniu bendravimu. Bendraudami žmonės ne tik dalijasi informacija apie daiktą, įvykį ar reiškinį, bet ir išreiškia savo požiūrį į jį. Tai yra bendravimo esmė: dialogo dalyviai siekia paveikti vienas kitą, bandydami įtikinti savo požiūriu ar sukelti tam tikras emocijas. Agresyvus komunikacinis aktas šiuo atveju būdingas tuo, kad pokalbio dalyvis veikia kaip agresorius ir kalbos agresijos pagalba išreiškia savo mintis, jausmus, emocijas.
Žodinė agresija yra būdas išreikšti neigiamas emocijas žodžiais. Reikėtų pažymėti, kad kalba yra universali žmonių bendravimo priemonė. Taigi žodinei agresijai būdingas neigiamas kalbos poveikis. Todėl destruktyvus (destruktyvus) asmens elgesys, kai jis šaukdamas, įžeidinėdamas, piktnaudžiaudamas ar grasindamas išreiškia savo požiūrį į situaciją, vadinamas žodine agresija.
Žodinė agresija laikoma asocialiu elgesiu, nes ji gali sukelti psichikos sutrikimų ir nukrypimų. Dažnai ryškios žodinės agresijos apraiškos ribojasi su fiziniu smurtu. Agresyvaus kalbėjimo elgesio priežastys yra nepasitenkinimas, nesutarimas ar prieštaringas žmogaus požiūris į esamą situaciją.
Apskritai agresoriaus tikslas yra pritraukti dėmesį, pajungti jo valią, padidinti agresoriaus savivertę menkinant oponento asmenybės orumą. Pažymėtina, kad latentinės žodinės agresijos apraiškos, pavyzdžiui, pikti pokštai, netiesioginis smerkimas ar kaltinimai, vadinamos silpnomis agresijos apraiškomis.
Žmogaus elgesys gali būti sąmoningas ir nesąmoningas, todėl žodinę agresiją agresorius taip pat gali naudoti tikslingai ir netyčia. Žodinė agresija (verksmas, isterija) gali būti naudojama kaip priemonė manipuliuoti pašnekovo elgesiu. Pavyzdžiui, agresorius bando sukelti gailestį ir užuojautą, kad gautų tai, ko nori.
Žodinės agresijos sfera
Žmonės kiekvieną dieną susiduria su agresyvia kalba: parduotuvėje, darbo aplinkoje, transporte, gatvėje. Žodinė agresija ir priešiškų emocijų pasireiškimas sutinkamas net šeimoje: kritika, priekaištai, kaltinimai. Tėvai turėtų vengti žodinės agresijos, nes vaikai išmoksta tokio elgesio.
Agresyvus bendravimas būdingas paaugliams, ypač našlaičiams ir nepilnų šeimų vaikams. Tokie vaikai yra labiau linkę į asocialų elgesį dėl psichologinės traumos. Atsiribojimas nuo tėvų, meilės ir pritarimo trūkumas lemia iškreiptą paauglio pasaulėžiūrą ir savimonę.
Yra žinoma, kad paauglių agresijos lygis yra tiesiogiai proporcingas savigarbai. Siekimas lyderiauti ir pranašumo prieš kitus jausmas būdingas ryškia žodine agresija. Kalbos agresija gali pasireikšti kaip gynybos priemonė tais atvejais, kai paauglys jaučiasi nesaugus ir jaučia kitų priešiškumą.
Kalbos agresija turi būti išmokta kontroliuoti, o neigiamos emocijos turi būti paverstos teigiamomis. Pavyzdžiui, vidinę įtampą ir neigiamus jausmus rekomenduojama nukreipti į sportą, kūrybinę ir konstruktyvią veiklą. Psichologai rekomenduoja nepasiduoti agresoriaus provokacijoms ir neatsakyti žodine agresija.
