Apie meilę nufilmuota daugybė filmų ir parašyta daugybė knygų. Paprastai jie kalba apie meilę vyrui ar moteriai, vaikams, draugams. Tuo pačiu psichologinėje literatūroje jie vis dažniau rašo, kad prieš mylint kitus verta sužinoti, kaip yra mylėti save.
Ar mylėti save yra gerai, ar blogai?
Dėl auklėjimo žmonėms frazė „meilė sau“dažnai siejama su narcisizmu, savanaudiškumu, pasitikėjimu savimi, apdairumu, abejingumu žmonėms. Kažkam gali atrodyti, kad gali mylėti save arba ką nors kitą, tarsi tai būtų viena kitą išskiriančios sąvokos.
Tačiau, pasak psichologų, šios sąvokos papildo viena kitą. Be to, tik save mylintis žmogus geba nuoširdžiai dovanoti meilę kitam, taip pat ją priimti. Sunku įsimylėti žmogų, kuris laiko save nepilnaverčiu, greičiau bus gaila.
Ką reiškia meilė sau
Mylėti save reiškia priimti save kartu su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis ir net bandyti ištaisyti šiuos trūkumus, nejausti jiems pasibjaurėjimo ir kaltės jausmo. Tai reiškia nelyginti savęs su kitais, suvokti savo individualumą ir vertę.
Jei žmogus turi antsvorio, jis neguls ant sofos ir negailės savęs, bet iš meilės savo kūnui stengsis padaryti savo mitybą kuo naudingesnę ir užsiimti fitnesu. Rūpinimasis savo kūnu ir sveikata (bet ne nuolaidžiavimas savo silpnybėms) yra meilės sau rodiklis.
Mylintis save žmogus gerbia save ir tikisi tokios pat pagarbos iš kitų. Jis neprimeta ir neprašo dėmesio ir meilės iš tų, kurie nėra pasirengę jų jam suteikti. Jis leidžia sau turėti savo nuomonę įvairiais klausimais, moka pasakyti „ne“, ginti savo interesus.
Jis gerbia savo poreikius ir norus (su sąlyga, kad jie nekenkia kitiems žmonėms) ir net dirbdamas įtemptą darbo grafiką randa laiko ir būdų, kaip patikti sau. Jei tai tėvai, jis neaukoja savęs visiškai dėl vaikų, bet turi ir savo laiką bei erdvę. Žmonos gyvenimas nesisuka vien dėl vyro ir atvirkščiai.
Žmogus nenuobodžiauja vienas su savimi, jis nejaučia skaudžios priklausomybės nuo kitų žmonių. Jis visada gali kuo nors užsiimti, džiaugiasi savo kompanija. Todėl toks žmogus pritraukia save pasitikėjimu, atrodo, kad su juo visada įdomu, kad jis turi turtingą ir patrauklų vidinį pasaulį.
Kiek įmanoma, toks žmogus stengiasi įgyvendinti savo planus ir svajones, ar tai būtų kelionės, ar profesijos pakeitimas. Jis žino, kad kuo labiau patenkintas ir laimingas, tuo daugiau šansų turi pradžiuginti aplinkinius.
Mylintis ir save gerbiantis žmogus taip pat gerbia kitus žmones, jų teisę į asmeninį laiką ir erdvę, į asmens laisvę ir savirealizaciją. Taigi motina, kuri, be sūnaus auginimo, rado laiko savo asmeniniams reikalams ir interesams, nesiekia kištis į asmeninį sūnaus gyvenimą ir ilgiau jį laikyti savyje, skirtingai nei ta, kuriai sūnus vienintelė gyvenimo prasmė.
Tuo pačiu metu meilė sau nereiškia savęs manijos ir egoizmo. Tie, kurie turi kompleksų, dažniausiai būna fiksuoti patys. Tai trukdo pastebėti žmones ir aplinkinį pasaulį. Jei žmogus nuoširdžiai myli save, tai šio jausmo perteklius liejasi į meilę aplinkiniams žmonėms, gyvūnams ir visam jį supančiam pasauliui. Kai žmogus turi kažko daug, jis gali jį duoti kitiems, bet ne atvirkščiai.
