Pravardės žmogų persekiojo nuo vaikystės. Iš pradžių tėvai savo kūdikį pradeda vadinti kažkokiu specifiniu meiliu žodžiu. Tolesnės vaikų grupės. Ir kuo jaunesnis žmogus, tuo įžeidžiančios pravardės. Juk vaikai nesidrovi rinkdamiesi žodžius, kuriuos jie naudoja kaip vieno ar kito bendraamžio vardą. Vėliau, jau suaugęs, žmogus taip pat iš savo artimųjų gauna pravardes, bet jau meilias.
Psichologai tikina: slapyvardžiai yra nepaprastai svarbūs žmogaus vystymuisi ir formavimuisi. Jie moko, kaip elgtis su kitų išpuoliais, kaip pritaikyti humoro jausmą, kaip priimti situaciją ir kaip elgtis su apmaudu. Visas asmeniui suteiktas pravardes galima suskirstyti į tam tikras 4 grupes. Pirmasis apima tuos vardus, kurie apibūdina asmens savybes. Jie duodami, nes yra labai akivaizdūs. Tai apima, pavyzdžiui, „akinius“, „vėpla“, „plikas“ir kt. Šioje srityje nėra jokių apribojimų. Bet kurio asmens savybės gali apibūdinti šios grupės slapyvardžius - fizinius, intelektualinius ar tuos, kurie atskleidžia asmens charakterio savybes. Taip pat slapyvardžius galima duoti pagal profesiją. Tai tokie kaip „Aesculapius“, „Boatswain“, „Commander“ir kt. Jie pateikiami tuo atveju, kai asmeninių savybių pasirinkimas netinka - nėra savybių arba jie yra per daug akivaizdūs ir įžeidžiantys. Ir tokiu būdu paskambinti žmogui - tai, priešingai, galima laikyti garbingu. Juk nurodomas jo priklausymas tam tikrai profesijai. Tai reiškia pagarbą jai. Kaip variantą jie atsitiktinai suteikia slapyvardį. Pavyzdžiui, vaikas negali deklamuoti eilėraščio prieš visą klasę ir suklumpa už to paties žodžio. Šis žodis automatiškai, lengva klasės draugų ranka, daugelį metų tampa šio vaiko slapyvardžiu. O jo klasės draugų pavardės baigus mokyklą gali ir neatsiminti. Bet jų atmintis tikrai pabus paminėjus slapyvardį. Tiems, kuriems suteiktas toks neįprastas vardas, šis žodis kartais tampa ilgalaikiu košmaru, kurį norėtų iškart pamiršti. Kita suteiktų slapyvardžių kategorija apibrėžiama kaip iš esmės motyvuota. Susidaro, kaip taisyklė, pagal analogiją. Pavyzdžiui, visi žino animacinių filmų personažą Donaldą Ducką. Ir jei žmogaus vardas yra Donaldas, tada Antis automatiškai jo laikysis. Taigi jis bus reguliariai kviečiamas. Lygiai taip pat slapyvardžiai formuojami paprastu raidžių keitimu. Pavyzdžiui, pavardėje ar varde yra raidė, lengvai pereinanti į kitą. Psichologai tikina, kad slapyvardžiai suteikiami ne veltui. Priklausomai nuo to, kuri kategorija buvo naudojama renkantis antrą vardą, priklauso ir požiūris į žmogų. Todėl pagal asmens slapyvardį galima nesunkiai spręsti, kokią vietą jis užima visuomenėje.
