Suaugusio ir vaiko elgesys labai skiriasi. Bet kažkas net ir suaugęs kartais elgiasi nesąmoningai, tačiau yra tokių, kurie, dar būdami mokykloje, išmoko prisiimti atsakomybę. Žmogus auga ne iš fizinių metų, o iš to, ką jam teko iškęsti.
Žmogaus kaitos procesas vyksta palaipsniui, o esmė yra ne fiziniame virsme, o psichologiniame amžiuje. Pirmiausia būna vaikiškas nerūpestingumas, paskui jaunatviškas maksimalizmas, tačiau pamažu visa tai pakeičia tolerancija ir ramybe. Jei būdamas 15 metų galėtumėte sąžiningai išsakyti savo mintis, tai po 20 metų turite skaičiuoti kitus, nes gerovė dažnai priklauso nuo jų.
Amžius ir atsakomybė
Gana dažnai psichologai augimą sieja su įsipareigojimais, kurie tenka individo pečiams. Kuo daugiau funkcijų žmogus atlieka, tuo greičiau jis auga. Jei vaikystėje vaikas turi savo pareigas, jei supranta, kad turi ką nors padaryti, kad niekas jo nepakeis, o nevykdymas sukels baisias pasekmes, jis greitai išmoksta savarankiškumo. Jei tėvai apsaugo vaiką nuo streso, yra pasirengę bet kada apsidrausti, tada kūdikis paprasčiausiai atsisako augti, jam tai nėra pelninga.
Turėdami šeimą, vaikai labai greitai užauga. Kai namuose laukia partneris, vaikai ir tuščias šaldytuvas, žmogus sutelkia jėgas, ieško išeities, priima sprendimus ir tai jį paverčia suaugusiu. Nesugebėjimas atsisakyti socialinių funkcijų, poreikis užsidirbti ir palaikyti ką nors labai prisideda prie psichologinio amžiaus ilgėjimo.
Gyvenimo intensyvumas
Kiekvienas žmogus gyvena savo ritmu. Kažkas per metus daro labai mažai, o kažkas per daug. Gyvendamas greituoju režimu, tu bręsi intensyviau. Kuo daugiau įvykių praėjo, tuo daugiau aplinkybių išgyvenama, tuo greičiau kaupiama patirtis, atsiranda pasaulietinė išmintis. Tai aiškiai matyti vaikams, kurie dažnai judėjo, jie lengvai supranta žmones, moka prisitaikyti prie komandų ir pasiekia didelių aukštumų.
Bet kokia patirtis suteikia galimybę tapti savarankiškesniems ir svarbesniems, tačiau nereikia painioti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Kartais žmogus įgyja išsilavinimą, perskaito daug knygų, surengia dešimtis seminarų, tačiau tuo pačiu nesuvokia visko, ką gavo. Tai neskatina augimo, tik padidina pasąmonėje neveikiančių įrankių skaičių. Tik veikla suteikia galimybę pasikeisti, tik sėkmės ir klaidos suteikia labai svarbią patirtį. Svarbu dirbti, pritaikant tai, kas išmokta praktikoje, tobulinant procesą, keičiant ir koreguojant.
Suaugęs žmogus yra nepriklausomas žmogus, kuris remiasi tik savimi, nepriklauso nuo kitų nuomonės, gali sukurti patogias gyvenimo sąlygas, taip pat supranta, ko nori ateityje, bando padaryti savo rytojų daug geresnį.
