Baimė suklysti persekioja daugelį žmonių, neatsižvelgiant į jų pasiekimus, amžių ir socialinę padėtį. Iš kur kyla baimė suklysti ir kaip ją įveikti?
Yra daug garsių posakių apie klaidų baimę. Iš jų galite sužinoti, kad klysti yra žmogaus prigimtis ir neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju šios baimės priežastys gali būti skirtingos. Iš tikrųjų yra tik du pagrindiniai motyvai. Pirmasis iš jų yra susijęs su visuomene, o antrasis - su pačiu žmogumi.
Išorinės baimės priežastys
Daugelis žmonių nesiryžta daryti ką nors rimto ne tiek dėl to, kad bijo nesėkmės, bet dėl visuomenės pasmerkimo ar nepasitikėjimo. Dažnai tokia antimotyvacija yra paslėpto nepilnavertiškumo komplekso pasekmė: žmogus yra toks priklausomas nuo visuomenės nuomonės, kad praranda galimybę savarankiškai priimti sprendimus.
Šis reiškinys dažnai pasitaiko tais atvejais, kai vaiką auklėjo pernelyg griežti tėvai, kurie baudė už menkiausius nusižengimus. Tokio auklėjimo rezultatas gali būti savivalės stoka ir paralyžiuojanti pasmerkimo ir pašaipos baimė nesėkmės atveju. Paprastai tokie žmonės visą gyvenimą kovoja su primetamu nepilnavertiškumo kompleksu, ne visada pripažindami, kad jį turi.
Kartais žmonės linkę užmaskuoti įprastą tingumą ir nenorą priimti sprendimus bijodami klaidų.
Baimė gali išaugti iš vidaus
Vidinės priežastys, sukeliančios pralaimėjimo baimę, dažniausiai yra banali atsakomybės baimė ir pasąmonė nugalėti. Iš esmės bet kokios atsakomybės vengia infantilaus charakterio žmonės, kurie nenori priimti „suaugusiųjų“taisyklių. Nesėkmės požiūris, kuris žymiai sumažina sėkmės tikimybę, yra pesimistinio požiūrio į gyvenimą ir šališko savo sugebėjimų vertinimo pasekmė.
Natūralu, kad žmogus, pasitikintis nesėkme, greičiausiai suklys, o kelios tokios nesėkmės iš eilės paskatins jį manyti, kad geriausia atsisakyti bandymo ką nors padaryti, kad nesijaustų nusivylęs.
Baimės įveikimas ir išmokimas mokytis iš savo klaidų yra svarbus žingsnis asmeninio tobulėjimo link.
Be to, klaidų baimė būdinga perfekcionistams, tai yra žmonėms, atkakliai siekiantiems tobulumo bet kurioje srityje. Jie kelia tokius perdėtus reikalavimus sau ir savo veiksmų rezultatams, kad jų neįmanoma tiksliai pasiekti. Todėl perfekcionistai žaidžia tik tuo atveju, jei yra 100% tikri dėl sėkmės, o baimė suklysti neleidžia jiems daryti likusio.
