Nusivylimas yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tačiau artimiausių žmonių sukeliamas skausmas išgyvenamas per aštriai. Dėl kokių priežasčių santykiai eina į pragarą?
1. Gyvenimas nuolatiniame negatyvume
Taip atsitinka, kad problemos patiria žmogų kaip sniegas ant galvos, o jis, pasirodo, negali kovoti ir tiesiog palūžta. Dėl to problemos išsprendžiamos, gyvenimo situacija atstatoma, o žmogus vis dar palūžęs ir nebegali grįžti į ankstesnį optimistinį kelią.
Tokia padėtis santykiams yra labai pavojinga. Partneris turi ne tik stengtis nudžiuginti ir įskiepyti kovos dvasią savo „sielos drauge“, bet ir išlaikyti savo požiūrį bei mąstymo aiškumą. Todėl partneris yra emociškai nuniokotas. Bet tai nėra pats pavojingiausias dalykas.
Neigiamas požiūris į gyvenimą gali būti depresijos ženklas. Pati depresija nėra tokia baisi, kaip pakenkti santykių seksualiniam pagrindui ir prarasti partnerių potraukį vienas kitam. Kartais depresija yra netgi naudinga, kai vienas iš meilužių padeda kitam iš jos išeiti; daug baisiau, kai perteikiamas fizinis artumo troškimas. Todėl išdavystė yra tokia baisi. Tai pakerta ne tik pasitikėjimą, bet ir seksualinį potraukį vienas kitam.
2. Emocinis atsiribojimas
Kai partneriai staiga pradeda elgtis kitaip, nebesistengia leisti laiko kartu ar tiesiog sužinoti, kaip sekasi vienas kitam, tai paaiškinama praradus susidomėjimą vienas kitu, kaip asmenybe. Tai panašu į tą seną istoriją: „Jie sutarė, nes buvo labai panašūs, ir išsiskyrė, nes buvo per daug skirtingi“. Jei santykių pradžioje, kai žmonės nori būti kartu, jie ištrina skirtumus ir ieško panašumų, tai prieš išsiskirdami, priešingai, jie randa per daug skirtingų bruožų ir paprasčiausiai nemato prasmės palaikyti santykius be ateityje. Toks elgesys gali būti pasyvios agresijos ženklas. Paprastai žmogus įvykdo scenarijų, pagal kurį vaikystėje jis paliko savo tėvų įtakos zoną. Pasąmonėje jis suvokia partnerio daromą įtaką kaip destruktyvią ir didžiulę ir stengiasi jos atsikratyti. Be to, vengiamam žmogui gali būti netikėta ir skaudu susidurti su tokiu artimo žmogaus šaltumu ir abejingumu.
3. Nepasitenkinimas partneriu
Nuolatiniai kaustantys pokštai ar atviros pastabos apie partnerį nėra palankūs sveikiems, tvirtiems santykiams kurti. Psichologai sieja tokį elgesį su pagarbos praradimu. Gyventi su jausmu, kad partneris yra nuolat tavimi nepatenkintas, yra labai sunku. Bet dar sunkiau tam, kuris kritikuoja. Jis supranta, kad tokie santykiai neatneš jam pasitenkinimo, tačiau negali to atvirai pripažinti. Dėl to jis tiesiog priekabiauja prie mylimojo ir pats išeina. Nuolatinė kritika yra pats pavojingiausias dalykas, galintis sugriauti net tvirčiausius santykius.
Kaip tai spręsti?
Dažnai „normalus“partneris yra pasirengęs ilgai ištverti ir pateisinti savo kolegą sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, priskirdamas jam kitas puikias savybes, o ne abejingumą, šaltumą ir nuolatinį nepasitenkinimą. Tačiau tokie santykiai yra pasmerkti, jei kitas partneris nėra suinteresuotas taisyti situacijos ir su jumis nesusitinka pusiaukelėje. Pabandykite apie tai pasikalbėti su savo partneriu ir sužinoti. Taigi jūs bent jau patys suprasite ko tikėtis ir kam būti pasirengusiam.
Net jei tokie santykiai baigiasi išsiskyrimu, prasminga kreiptis į specialistą, kad išardytų suvaidintų santykių scenarijų ir imtųsi priemonių, kad jų nepakartotų.
