Kai žmogui reikia paguodos, kažkas turi ateiti jam į pagalbą. Liūdesys ir sielvartas gali būti tokie nepakeliami ir skausmingi, kad turi įtakos psichikai, fizinei ir emocinei sveikatai. Svarbiausia, kad žmogui būtų aišku, jog jis nėra vienas, kad jis yra išklausytas, kad jūs dalijatės su juo jo sielvartu ir kančia.
Nurodymai
1 žingsnis
Klausyk. Sielvartaujančiam ir nuliūdusiam žmogui kartais tiesiog reikia šalia esančio žmogaus, kuris tylės, jo klausys, tik linksi atgal ir laikys už rankos. Klausydamiesi žiūrėkite jam į akis. Susitelkite į tai.
2 žingsnis
Ištirpinkite žmogų, kad pabandytumėte pasidalinti savo bėdomis. Nepaguodžiamas žmogus neturi psichinių jėgų klausytis jūsų kančios ar dar liūdnesnių išgyvenimų. Dažniausiai jis pasineria į save, į savo vidinę sunkią kovą, supratimą, kas nutiko. Pakaks būti šalia. Gijimas įvyksta, kai vidinis žmogus patiria savo nelaimę. Jei kalbėsite apie savo problemas, atitraukite jo dėmesį, nutrauksite jo savarankišką gydymą.
3 žingsnis
Būk kantrus. Paguoda ateis savaime, jei žmogus leis savo išgyvenimams išsilieti į emocijas - riksmą, pyktį, ašaras, isterijas, pyktį, įniršį. Leiskite jam šią akimirką būti savimi, nesustokite (nebent jis pradeda sau pakenkti). Galų gale viskas baigsis liūdesiu ir paguoda. Kiekvienas žmogus išgyvena savo supratimo, patyrimo procesą ir turi teisę tai daryti.
4 žingsnis
Duokite asmeniui tiek laiko, kiek jam reikia liūdėti. Įkalbinėjimai ir įspėjimai, tokie kaip „ateik į protą“, „sutrauk save“, nepadėsi jam greičiau paguosti. Tikriausiai jį net supykdo.
5 žingsnis
Parodykite savo požiūrį ir palaikymą apkabindami, paspaudę ranką ar liūdnai. Stenkitės nesipykti, jei jūsų geriausias draugas staiga ims jus ignoruoti ir atstumti. Tai praeis laikui bėgant, kai skausmas ir kančia šiek tiek nurims.
6 žingsnis
Priverskite gedintį asmenį kreiptis į specialistą, jei jis ilgą laiką buvo giliai prislėgtas ir apatiškas. Pasistenkite susitarti su gydytoju, kad galėtumėte su juo aptarti konsultacijos ar gydymo poreikį.
