Karo metu žmogus labai pasikeičia: keičiasi požiūris į save ir kitus, savivertė ir pasaulėžiūra. Netgi jausmas apie ginklą jūsų rankose sukuria jūsų svarbos, pasitikėjimo savimi, stiprybės ir galios iliuziją. Karas, kai visi turi ginklą, o jo naudojimas tampa įprasta kasdiene pareiga, suformuoja ypatingą žmogaus asmenybės tipą - ginkluoto asmens, dalyvaujančio karo veiksmuose, asmenybę.
Nurodymai
1 žingsnis
Pagrindinis per karą patyrusio žmogaus bruožas yra smurto įprotis. Jis susiformuoja ir aiškiai pasireiškia karo veiksmų metu ir tęsiasi ilgą laiką po jų pabaigos, palikdamas pėdsaką visais gyvenimo aspektais. Kraštutinėse situacijose, kai kare atsidūręs žmogus susiduria su mirtimi, jis pradeda visai kitaip pažvelgti į save ir į jį supantį pasaulį. Viskas, kas užpildė jo kasdienį gyvenimą, staiga tampa nereikšminga, individui atsiskleidžia nauja, visiškai kitokia jo egzistencijos prasmė.
2 žingsnis
Daugeliui kare formuojasi tokios savybės kaip prietaras ir fatalizmas. Jei prietarai pasireiškia ne visuose individuose, tai fatalizmas yra pagrindinis karinio žmogaus psichologijos bruožas. Jis susideda iš dviejų priešingų pojūčių. Pirmiausia reikia būti tikriems, kad asmuo vis tiek nebus nužudytas. Antrasis - anksčiau ar vėliau kulka jį suras. Abu šie pojūčiai formuoja kario fatalizmą, kuris po pirmojo mūšio įtvirtinamas jo psichikoje kaip požiūris. Šis fatalizmas ir su juo susiję prietarai tampa apsauga nuo streso, kuris yra kiekviena kova, numalšinant baimę ir iškraunant psichiką.
3 žingsnis
Karas, turintis chroniško pavojaus prarasti sveikatą ar gyvybę kiekvieną minutę, su ne tik nebaudžiamų, bet ir skatinamų sunaikinti kitų žmonių sąlygomis, formuoja žmoguje naujas savybes, kurios yra būtinos karo metu. Tokios savybės negali būti suformuotos taikos metu, tačiau priešiškumo sąlygomis atsiskleidžia kuo greičiau. Mūšyje neįmanoma nuslėpti baimės ar parodyti apsimestinės drąsos. Drąsa arba visiškai apleidžia kovotoją, arba pasireiškia visa. Taip pat aukščiausi žmogaus dvasios pasireiškimai kasdieniniame gyvenime yra reti, o karo metu jie tampa masiniu reiškiniu.
4 žingsnis
Kovos situacijoje dažnai iškyla situacijų, kurios kelia per didelius reikalavimus žmogaus psichikai, o tai gali sukelti drastiškus patologinius individo psichikos pokyčius. Taigi kartu su didvyriškumu kovos su brolyste ir savitarpio pagalba kare, apiplėšimai, kankinimai, žiaurus elgesys su kaliniais, seksualinis smurtas gyventojams, apiplėšimai ir grobstymai priešo žemėje nėra neįprasti. Tokiems veiksmams pateisinti dažnai naudojama formulė „karas viską nurašys“, o atsakomybė už juos individo sąmonėje nuo jo perkeliama į supančią tikrovę.
5 žingsnis
Didelę įtaką žmogaus psichikai daro priekinio gyvenimo ypatybės: šaltis ir karštis, miego trūkumas, nepakankama mityba, įprasto būsto ir komforto trūkumas, nuolatinis pervargimas, sanitarinių ir higienos sąlygų trūkumas. Kaip ir patys karo veiksmai, itin pastebimi gyvenimo nepatogumai yra neįprastai didelės jėgos dirgikliai, kurie formuoja ypatingą karą išgyvenusio žmogaus psichologiją.
