Kai kurie psichologiniai sutrikimai, atsirandantys sąmoningame amžiuje, yra tiesiogiai susiję su auklėjimu ir motinos įtaka. Meilės trūkumas ar pernelyg didelė apsauga sukelia vaiko agresiją, baimę, nesugebėjimą realizuoti savęs, išreikšti save gyvenime. Kokios motiniškos meilės rūšys nėra naudingos vaikams?
Yra daug auklėjimo stilių (tipų). Tačiau ne visus juos galima apibūdinti kaip toksiškus. Labiausiai neigiamos motinos meilės pasireiškimo galimybės yra agresyvi forma, pernelyg didelė apsauga ir motinos polinkis į perfekcionizmą. Kas apibūdina tokias meilės formas ir kuo jos pavojingos pačiam vaikui?
Trys toksiškos motinos rūšys
Agresorius. Tai motina, kuri mano, kad vaikas priklauso tik jai, ji pagimdė jį sau. Ji neketina patenkinti jo norų ir suteikti net menkiausio savarankiškumo veiksmuose. Ji visada nepatenkinta vaiko elgesiu, negatyvą išreiškia griežta forma: šūksniais, priekaištais ir bausmėmis, neatmetančiomis fizinių. Agresorė motina mano, kad vaiko gimimas yra žygdarbis, todėl visi turėtų į ją žiūrėti ir didžiuotis, o vaikas yra gimęs tik jai. Pagrindinis auklėjimo modelis susijęs su tuo, kaip išmokyti vaiką įsiskolinti visą gyvenimą ir kaip jai sumokėti šias skolas. Tokie augantys vaikai visiškai nepasitiki pasauliu, jie visada yra uždari, bet kokių santykių kūrimas jiems yra tik kančia. Galų gale vaikas pasirenka aukos vaidmenį arba tampa tuo pačiu agresoriumi.
Perfekcionistas. Tokiai motinai viskas turi būti tobula, o vaikas taip pat turi būti tobulas. Viskas, ką jis - vaikas - daro ir darys ateityje, taip pat turi būti idealu. Pagrindinis tokios motinos elgesio modelis yra visų jos vaiko veiksmų kontrolė ir visų nustatytų taisyklių laikymasis. Nuolatiniai tikrinimai, nauji reikalavimai ir vėl kontrolė - ir taip toliau be galo. Minimalus užuojautos, emocijų ir gailesčio, maksimalus nuoseklumas, tvirtumas ir užsispyrimas - tai perfekcionistės motinos portretas. Vaikui toks auklėjimas garantuoja, kad ateityje jis visada bus nepatenkintas savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Viskas, ką jis padarys, jo nuomone, nėra pakankamai gerai, o norint pasiekti idealą, tai turėtų būti padaryta dar geriau. Be to, tokie vaikai dažniausiai nepasitiki savimi, nes visada laukia savo veiklos įvertinimo, o negavę paprasčiausiai nežino, kaip elgtis. Net pasiekę tai, ko nori darbe, santykiuose, karjeroje, versle ar piniguose, tokie žmonės niekada nebus patenkinti rezultatu. Jei vaikas negali pasiekti jokių aukštumų gyvenime, tai gali būti nuolatinė depresija.
Hyper rūpestinga mama. Atrodytų, kad nėra nieko blogo rūpintis vaiku. Bet jei vaiko gyvenime viską nusprendžia mama, visus veiksmus ir net norus bei mintis kontroliuoja ji, tai vaikas negali priimti jokių sprendimų ir visa atsakomybė už savo gyvenimą perduodama motinai. Bet kurios situacijos, kylančios tiek vaikystėje, tiek suaugus, bus išspręstos tik gavus motinos leidimą. Jei motina neduos patarimo ar nuspręs, kad reikia elgtis kitaip, tada žmogus elgsis tik taip, kaip mama nori. Palaipsniui jo paties norai visiškai išnyksta, ir jis nesugeba realizuoti savęs gyvenime. Tokie žmonės labai dažnai lieka vieniši arba sukuria poras, kur partneris atliks motinos vaidmenį.
