Savo nuodėmių išpažinimas yra viena iš Bažnyčios sakramentinių apeigų. Prisipažinimas turi būti atliekamas suprantant proceso svarbą ir nuoširdumą. Šis procesas apima atgailą už nuodėmes, kurias žmogus sukūrė savo gyvenime.
Nurodymai
1 žingsnis
Išpažintį, pasak bažnyčios kanonų, galima priimti jau sulaukus septynerių ir vyresnių. Svarbiausia laikytis pagrindinių principų, susijusių su išpirkimo ir nuodėmių atleidimo procesu. Išpažinties procesą turėtų griežtai vykdyti prieš pasninką, kurio metu žmogus apsivalo nuo susikaupusių nešvarumų, daug laiko praleidžia atgailos (daugiausia) maldose.
2 žingsnis
Taip pat ne mažiau svarbu suvokti viską, ką žmogui pavyko padaryti per visą savo gyvenimą. Žmogus turi prašyti Visagalio atleidimo už padarytas nuodėmes, taip pat atleisti visiems tiems, kurie tave gyvenime įžeidė. Juk negalima prisipažinti, kad širdyje yra blogis, neapykanta ar apmaudas. Tikinčiajam labai svarbu suvokti, kad po prisipažinimo negalima daryti nuodėmių, net ir nereikšmingų. Tai bus griežtai nubausta.
3 žingsnis
Gerai pasiruošę savo pirmajai išpažintiai ir trokštate atsikratyti nuodėmių, eikite į šventyklą. Nepriklausomai nuo religijos, ministras (ar jis būtų katalikas, ar stačiatikis), kuris atliks išpažinties sakramentą, laikysis jūsų išpažinties griežčiausiu pasitikėjimu ir niekam to nepasakys.
4 žingsnis
Atvykę į savo maldas, pasakokite apie visas savo nuodėmes, neslėpdami nė vienos.
5 žingsnis
Išpažintis yra visiškai nemokamas sakramentas, tačiau skatinamos savanoriškos aukos.
