Kiekvienas norėtų lengvai atpažinti melą pašnekovo kalboje. Skirtingose situacijose žmogui būdingas tam tikras elgesys ir gestai. Vieni jų liudija to, kas buvo pasakyta, tikrumą, o kiti - apie melą.
Galimybė meluoti nerodant nerimo ir nerimo - taip pat menas, kurį turi tik keli žmonės. Meluodami žmonės patiria diskomfortą ir nerimą, kuriuos neįtikėtinai sunku nuslėpti. Todėl visiškai įmanoma suprasti, kada žmogus meluoja, tereikia prisiminti kai kuriuos melo požymius.
Pirmasis ženklas. Kalba
Dažnai melagiai sako kalbą, tai yra viena iš jų „punkcijų“vietų. Ne taip sunku pagauti žmogų, kuris menkai moka kalbėti.
- Meluodami žmonės bando pateikti papildomų ir nereikalingų faktų bei informacijos, kuri nelabai dera prie pokalbio temos arba nevaidina joje beveik jokio vaidmens.
- Vengiantis atsakymas į pateiktą klausimą liudija melą. Taigi, atsakymas „Žinote, kad niekada to nedariau“į „Ne, aš nieko nesakiau“į klausimą: „Ar tu jam pasakei mano paslaptį?“Greičiausiai netiesa.
- Melagiai labai dažnai atsakydami pakartoja paties klausimo tekstą („Ar pažįsti šią moterį? - Ne, aš nepažįstu šios moters“) arba naudoja tas pačias iš anksto apgalvotas frazes.
- Jei žmogus tai juokiasi, jis meluoja.
- Meluojant sutrinka žmogaus kalbos tempas. Kitaip tariant, kai kuriose vietose jo kalba yra greita, žmogus siekia pasakyti mintį pasiteisinimą, o bandant sugalvoti ką nors naujo, kalba sulėtėja, tampa nenuosekli ir sutrikusi.
Antrasis simptomas. „Kūno kalba“
Meluojantis žmogus nesąmoningai visada tikisi ankstyviausios pokalbio pabaigos. Kad praleistų laiką, jis siekia kažkuo užsiimti. Pavyzdžiui, jis pereina nuo kojos prie kojos, liečia kaklą, glosto ranką (savęs patenkinimo gestas), trūkčioja pečiu.
Trečiasis ženklas. Emocijos
Tiek abejingumas, tiek smurtinės emocijos gali rodyti melą.
Pirmuoju atveju tai reiškia abejingumą tam tikram faktui, apie kurį pranešama asmeniui. Tai paaiškinama tuo, kad jis jau žino faktą. „Netikėtumas“pasirodo vėliau, po kelių sekundžių - supratęs, žmogus bando nuslėpti savo sąmoningumą ir parodyti, kad iš tikrųjų yra sukrėstas.
Dėl smurtinių emocijų melagiai bando nuslėpti tikrus jausmus.
Ketvirtasis ženklas. Žvilgsnis
Melo metu žmogų labiau išduoda jo akys. Galite išmokti valdyti kalbą, emocijas ar rankas, tačiau valdyti savo žvilgsnį beveik neįmanoma. Daugelis melagių susiduria tik pamatę.
- Pažvelk į mano akis! - taip žmonės sako, kai nori išgirsti tikrus paaiškinimus. Taigi stereotipas, kad žmogus, žiūrintis į pašnekovo akis, visada kalba tiesą.
Tiesą sakant, taip nėra. Daugeliu atvejų žmogus žvelgia į pašnekovo akis, kai bando suprasti, ar jie juo tiki, ar ne. Labai dažnai žmonės atsigręžia, kai bando prisiminti tikresnę informaciją - tai nereiškia, kad jie meluoja.
Pasąmonėje žmogus tiki, kad tiesioginis žvilgsnis jį įtikins pašnekovo akyse.
