Sergant šizofrenija, kaip ir kitų psichikos sutrikimų atveju, labai svarbu stabilizuoti sergantį žmogų. Kadangi ši liga šiuo metu laikoma neišgydoma ir neišvengiamai lemia asmenybės deformaciją, palaikyti remisiją, sumažinti atkryčių skaičių yra svarbiausia.
Šizofrenijai būdingas „šviesos spragų“ir paūmėjimų pokytis. Kai liga dar tik pradeda vystytis, atkryčio akimirkos gali būti nelabai ryškios, sukelti nepakankamą žmogaus nerimą. Tačiau laikui bėgant problema tampa akivaizdi, o nuolat atsirandantys paūmėjimai sukelia rimtų pasekmių. Jei nesistengiate ištaisyti būklės, negydykite šizofrenijos, jei net iš pradžių ignoruojate įtartinus požymius, galite išprovokuoti labai greitą būklės pablogėjimą.
Kodėl nuolatiniai šizofrenijos paūmėjimai yra pavojingi?
Kuo dažniau žmogus patenka į psichozės būseną, tuo greičiau pradeda formuotis asmenybės pokyčiai. Sparti pažanga lemia pastebimą gyvenimo pablogėjimą, kelia grėsmę fizinei sveikatai ir gali būti mirtina, jei vieną akimirką pacientas, negalėdamas susitvarkyti su viskuo, kas nutinka, nusprendžia nusižudyti.
Reguliarūs recidyvai sukelia dažniau hospitalizaciją. Viena vertus, buvimas ligoninėje gali padėti pacientui patirti ilgalaikę remisiją. Kita vertus, nuolatinis buvimas ligoninės sienose nenaudingas žmogaus proto būklei. Be to, dažnai hospitalizuojant, įskaitant priverstines, taip pat gali padidėti finansinės išlaidos.
Kai šizofrenija sergantis asmuo reguliariai susiduria su paūmėjimais, jis vis labiau užsidaro savyje. Skausmingas nerimas, iracionali baimė, nuolatinis nerimas, neigiamos mintys ir manijos stiprėja, pablogėja bendra savijauta. Dažnai šizofrenijos sunkios depresijos išsivystymo priežastys yra dažni paūmėjimai. Atsiribojimas nuo pasaulio ir kitų sukelia vienatvę ir dar labiau maitina ligą.
Be to, neigiami reguliarių recidyvų aspektai yra šie:
- sunku pasiekti visišką remisiją;
- sutrumpinti „šviesos spragų“laiką;
- sunkumai atsigavimo laikotarpiu;
- greitesnis įgūdžių, gebėjimų, sugebėjimų praradimas;
- staigus savivertės sumažėjimas ir minčių apie savižudybę dominavimas paciento galvoje;
- polinkis į savęs žalojimą (tyčia sau padaryti fizinę žalą).
Kas gali išprovokuoti dažnus paūmėjimus
Priežastys, dėl kurių sparčiai blogėja šizofrenija sergančio paciento sveikatos būklė, yra šios:
- atsisakymas terapijos;
- nepriklausomas vaistų dozių koregavimas arba jų visiškas išskyrimas (atsisakymas vartoti);
- per didelis fizinis aktyvumas arba, priešingai, apatiškas ir pasyvus gyvenimo būdas;
- įvairių rūšių apsvaigimas;
- psichotropinių medžiagų, alkoholio, įvairių nervų sistemos stimuliatorių vartojimas;
- somatinių ligų, yra atvejų, kai net paprastas peršalimas gali sustiprinti psichinę ligą;
- persikėlimas į kitą šalį, keičiantis klimatui ir laiko juostoms;
- staigūs kasdienio gyvenimo pokyčiai, įprasto dienos režimo atmetimas;
- stresas, stiprus emocinis distresas, ilgalaikis nervinis / psichoemocinis stresas;
- perkaitimas ar hipotermija.
Artėjančio ligos atkryčio požymiai
Paprastai ligos pradžioje požymiai atrodo vienodi, vystantis patologijai ir esant vangiai šizofrenijai. Tačiau jų sunkumas gali palaipsniui progresuoti, didėti.
Kasdienės rutinos pokyčiai yra dažnas artėjančio atkryčio požymis. Žmogus gali pradėti blogai miegoti, tada visiškai susidurti su nuolatine nemiga. Skonio pojūčiai keičiasi, alkio nejaučiama arba, priešingai, atsiranda nevaržomas apetitas.
Prieš paūmėjimą pacientas gali tapti labai trūkčiojantis, susijaudinęs, per daug nerimastingas ir neramus. Tačiau yra atvejų, kai šizofrenija taip pat pasireiškia visišku suskaidymu, nuolatiniu mieguistumu, apatija, pernelyg išreikštomis depresinėmis mintimis ir samprotavimais apie gresiančią mirtį (nepriklausomą nuo paties paciento arba pasiektą nusižudžius). Apie bet kokius drastiškus elgesio ir santykių su pasauliu, kitais žmonėmis pokyčius reikėtų įspėti, nes tai taip pat gali būti artėjančios šizofrenijos psichozės ženklas.
Be to, tokios akimirkos gali sukelti būsimą recidyvą:
- keista - ties deliriumo riba - samprotavimai, idėjos, istorijos;
- minčių formulavimo sunkumai, rašymo problemos (raidžių praradimas, galūnių pakeitimas, žodžių praradimas sakinyje ir pan.);
- emocinio fono pokyčiai;
- sunkumai vykdant kasdienę veiklą ir pareigas, problemos darbe ar mokykloje, nesugebėjimas susikaupti, susikaupti, būti dėmesingam.
Dažnai artėjant paūmėjimui, šizofrenikai kategoriškai atsisako tęsti savo ligos gydymą, nevartoja vaistų ir nesilanko pas gydantį gydytoją. Palaipsniui pacientas gali tapti smurtinis, agresyvus, irzlus ir piktas.
