Žmogus gimęs būti laimingas, įgyti jėgų harmonijoje su aplinkiniu pasauliu. Kartais mus supranta neteisingai, jie mums šypsosi, iš esmės mus išduoda. Kur rasti jėgų atrasti save iš naujo mylėti?
Nuo pat vaikystės tėvai mus supa meile. Jų rūpestis mumis, atrodo, yra natūrali būtinybė. Mūsų kelias į žmonių santykių supratimą prasideda nuo meilės tėvams. Kas trukdo žmonėms mylėti ir gerbti vienas kitą kaip save patį, kaip savo tėvą? Kodėl mes pamirštame, kaip suteikti meilę artimiesiems ir nuo to gauti nuoširdų malonumą?
Jo esmė yra baimė būti atstumtam, baimė atsiverti žmogui ir išgirsti šypsenas bei priartėti prie žmogaus, kad jis patirtų išdavystę. Leisti aplinkiniams žmonėms kankinti sielą yra neleistina prabanga ir kartu spąstai. Užrakindami save nuo naujų pažinčių, mes atimame galimybę susitikti su gerais žmonėmis, mylimu žmogumi.
Kiek kartų mes neužlipsime ant to paties grėblio, kiekvienas naujas susitikimas yra tuščias lapas. Atmeskite išankstinius nusistatymus ir pasitikėkite asmeniu, kuris jums tapo būtinas ir svarbus.
Neleisk sau nusiminti meilės. Nepraraskite vilties būti laimingu. Naująją dieną sutikite kaip pirmąją savo gyvenime, nes iš tikrųjų visko turite dar prieš save.
Meilė yra atsakomybė, rūpestis ir nerimas, tačiau ji užpildo gyvenimą prasme. Užpildo jus vidine šviesa! Ir į ugniagesius taip malonu žiūrėti!
