Kiekvienas žmogus tam tikra prasme yra psichologas. Kiekvienas žmogus kasdien tiria kitus žmones, jų veiksmus ir emocijas, mintyse kuria hipotezes ir žmogaus elgesio teorijas. Būtent šios hipotezės yra kasdienė psichologija, kurią patikrina asmeninė žmogaus patirtis. Kuo jis skiriasi nuo mokslinės psichologijos?
Visų pirma, kasdieninė psichologija yra konkretesnė. Kasdienės žinios susiejamos su konkrečia situacija ar konkrečiu asmeniu. Ne visada įmanoma įgytas žinias pritaikyti kitam žmogui. Štai kodėl kasdieniame gyvenime mes darome klaidų, klystame žmonėse arba neteisingai prognozuojame situacijos baigtį. Psichologija, kaip mokslas, priešingai, bando atskirti savo žinias nuo situacijos, ji siekia apibendrinti, kad jos teorijos galėtų apimti dideles sritis.
Žmogus intuityviai įgyja žinių apie kitus žmones. Nedažnai pasiimame užrašų knygelę, užrašydami kiekvieną pašnekovo žingsnį, kad jį suprastume, o ne dažnai sau keliame tokį tikslą, o tiesiog bendraujame. Kita vertus, mokslininkas savo žinias įgyja pagal tam tikrą planą. Jo metodai visada apgalvoti ir kuo racionalesni.
Bet kasdienių žinių apie kitus žmones gauname ne tik patys, tiesiogiai bendraudami su žmonėmis. Tuo mums padeda ir pasakos, pasakėčios, posakiai ir patarlės, kurios šimtmečiais kaupė žmogaus patirtį, keisdamosi kartu. Mokslas informacijai perduoti naudoja vadovėlius ir dokumentinius filmus.
Kaip jau minėta, tikrinamos kasdienės žinios. Tai reiškia, kad nepaklydus sunku suprasti savo išvadų teisingumą. Mokslinėje psichologijoje žinių patikrinimo metodas yra mokslinis eksperimentas. Jos metu gauta medžiaga yra suvokiama, tikrinama, sisteminama ir kaupiama tam tikros psichologijos šakos rėmuose.
Mokslinė psichologija nebūtų atsiradusi ir negalėtų egzistuoti be kasdienės psichologijos, tačiau tik jos žinių tikrai nepakanka norint suprasti visą žmogaus psichologijos esmę.
